„Mūsų IT vaikinas viską žino“ – ir kodėl tai rizika

Beveik kiekvienas smulkus verslas turi „tą žmogų“ – darbuotoją, kuris šiaip jau dirba ką kita, bet viską išmano apie kompiuterius. Jis sutvarko spausdintuvą, žino slaptažodžius, supranta tinklą.

Kodėl tai patogu: nereikia nieko samdyti, atsakymas greitas, žmogus pažįstamas.

Kodėl tai rizika – trys priežastys:

1. Vienas gedimo taškas. Kai jis atostogauja, serga ar išeina – niekas nežino, kaip veikia. Tai vadinama „bus factor“: kiek žmonių turi „nukristi nuo autobuso“, kad viskas sustotų. Čia skaičius – vienas.

2. Žinios galvoje, ne dokumentuose. Jei nustatymai, slaptažodžiai ir sprendimai yra tik vieno žmogaus galvoje, įmonė neturi nieko. Išeinančiam žmogui nereikia nieko daryti blogai – pakanka tiesiog išeiti.

3. Laikas. Tas žmogus dirba savo pagrindinį darbą. IT sprendžiamas „tarp reikalų“. Reiškia: nėra sistemingumo, nėra prevencijos, yra tik gesinimas.

Ką daryti: nebūtina atleisti to žmogaus ar samdyti visą etatą. Pakanka aiškaus susitarimo: kas prižiūri, kas atsako, kur saugomi nustatymai, ir kas nutinka, kai jo nėra.

Tai ir yra protingiausia priežiūros forma smulkiam verslui: žmogus lieka, bet atsakomybė ir žinios nebeliko vienoje galvoje.